Pažengę anglų kalbos mokiniai dažnai kartoja tas pačias klaidas ne todėl, kad nežino taisyklių. Dažniausiai jos kartojasi todėl, kad klaidingos formos jau tapo įpročiu. Žmogus ilgą laiką vartoja tą pačią konstrukciją, ją supranta pašnekovai, niekas nuosekliai netaiso, todėl klaida įsitvirtina.
Tai ypač būdinga B1, B2 ar net C1 lygio mokiniams. Jie gali dalyvauti susitikimuose, rašyti el. laiškus, žiūrėti turinį anglų kalba ir gana laisvai reikšti mintis, tačiau vis tiek nuolat painioja laikus, prielinksnius, artikelius, žodžių tvarką ar profesines frazes.
Tokioje situacijoje anglų kalbos mokymasis turi keistis. Pažengusiam mokiniui dažnai reikia ne dar vieno bendro kurso, o tikslios klaidų diagnostikos, grįžtamojo ryšio ir sąmoningo netikslių įpročių taisymo.
Kodėl klaidos išlieka net aukštesniame anglų kalbos lygyje?
Klaidos išlieka todėl, kad kalbėjimas dažnai vyksta automatiškai. Jeigu žmogus ilgai vartojo netikslią frazę, ji tampa įprasta. Net žinodamas taisyklę, realiame pokalbyje jis gali pasirinkti seną formą, nes ji greičiau ateina į galvą.
Tai nereiškia, kad taisyklė neišmokta. Tai reiškia, kad ji dar netapo automatiniu kalbėjimo įgūdžiu. O kalba, kaip nemaloniai atkaklus biuro procesas, mėgsta kartoti tai, kas jai jau pažįstama.
Kas yra įsitvirtinusios kalbos klaidos?
Įsitvirtinusios kalbos klaidos – tai pasikartojančios klaidos, kurios tampa įpročiu ir išlieka net tada, kai žmogus jau yra pasiekęs aukštesnį anglų kalbos lygį. Jos dažnai atsiranda tada, kai mokinys ilgą laiką kalba be sistemingo taisymo.
Tokios klaidos ne visada trukdo susikalbėti, todėl jos gali likti nepastebėtos. Pašnekovas supranta mintį, pokalbis tęsiasi, o mokinys negauna signalo, kad formuluotę reikėtų keisti.
Pažengusiame lygyje tokios klaidos tampa ypač svarbios, nes jos dažnai nebegriauna supratimo, bet veikia kalbos tikslumą, natūralumą ir profesinį įspūdį.
Kodėl vien daugiau praktikos ne visada padeda?
Daugiau praktikos padeda tik tada, kai praktika yra sąmoninga. Jei žmogus daug kalba, bet kartoja tas pačias klaidas ir negauna grįžtamojo ryšio, jis gali tas klaidas dar labiau įtvirtinti.
Todėl pažengusiems mokiniams svarbus ne tik kalbėjimo kiekis, bet ir kalbėjimo kokybė. Reikia pastebėti, kurios klaidos kartojasi, kada jos atsiranda ir kaip jas pakeisti tikslesnėmis formomis.
Kodėl pažengusiems mokiniams dažnai sunkiau taisyti klaidas?
Pradedantysis dažnai aiškiai mato, ko nemoka. Pažengęs mokinys dažniau susiduria su subtilesne problema: jis moka pakankamai daug, bet nori kalbėti tiksliau, natūraliau ir profesionaliau. Čia progresas nebėra toks greitas ir matomas kaip pradiniame etape.
Be to, pažengę mokiniai dažnai turi tvirtus kalbėjimo įpročius. Kuo ilgiau klaida vartojama, tuo daugiau sąmoningo darbo reikia ją pakeisti. Vien išgirsti taisyklę nepakanka. Reikia naują formą pakartoti daug kartų skirtingose situacijose, kol ji taps natūrali.
Kaip taisyti įsitvirtinusias klaidas?
Įsitvirtinusios klaidos taisomos ne vien paaiškinimu, o nuosekliu perprogramavimu. Žmogus turi ne tik suprasti, kad forma netiksli, bet ir išmokti automatiškai vartoti naują formą.
Efektyvus procesas gali atrodyti taip:
- Atpažinti pasikartojančią klaidą.
Pirmiausia reikia pastebėti, kas kartojasi. Tai gali padaryti mokytojas, kalbos treneris arba pats mokinys, peržiūrėdamas savo tekstus ar įrašus. - Suprasti klaidos priežastį.
Klaida gali kilti dėl lietuvių kalbos įtakos, neteisingai išmoktos frazės, skubėjimo arba per mažo dėmesio konkrečiai struktūrai. - Sukurti taisyklingą alternatyvą.
Vietoje abstraktaus „taip nesakykite“ reikia turėti aiškią formą, kurią galima naudoti realiose situacijose. - Pakartoti alternatyvą keliose situacijose.
Vienas sakinys pratime nepadės. Naują formą reikia naudoti pokalbyje, laiške, pristatyme ar dialoge. - Gauti grįžtamąjį ryšį.
Svarbu žinoti, ar klaida mažėja, ar tik atrodo, kad mažėja. Žmogaus savistaba yra naudinga, bet kitų pastabos yra vertingesnės.
Kodėl grįžtamasis ryšys būtinas pažengusiems mokiniams?
Pažengę mokiniai dažnai nebegirdi savo klaidų. Jie sutelkia dėmesį į mintį, o ne į formą. Tai normalu, nes realioje komunikacijoje svarbiausia yra perduoti turinį. Tačiau norint kalbėti tiksliau, reikia išorinio žvilgsnio.
Grįžtamasis ryšys padeda suprasti:
- kurios klaidos kartojasi dažniausiai;
- kurios klaidos yra svarbiausios konkrečiam tikslui;
- kokias formuluotes verta keisti natūralesnėmis;
- kada kalba skamba per lietuviškai;
- kaip tą pačią mintį pasakyti aiškiau;
- ką jau pavyksta vartoti tiksliau.
Kaip anglų kalbos kursai gali padėti pažengusiems mokiniams?
Pažengusiems mokiniams anglų kalbos kursai turėtų būti labiau individualizuoti ir orientuoti į konkrečias klaidas, tikslus bei situacijas. Bendras kursas gali būti naudingas, bet jei žmogus jau turi stiprų pagrindą, jam dažnai reikia tiksliau parinkto mokymo.
Pažengusiam mokiniui nebūtinai reikia mokytis „daugiau visko“. Dažnai jam reikia mokytis tiksliau: mažiau automatiškai kartoti senas klaidas ir daugiau dėmesio skirti kalbos kokybei.
Išvada
Pažengę anglų kalbos mokiniai kartoja tas pačias klaidas todėl, kad netikslios formos dažnai būna virtusios įpročiu. Jos gali išlikti net tada, kai žmogus gerai supranta taisykles ir geba bendrauti anglų kalba.
Norint tokias klaidas taisyti, neužtenka daugiau kalbėti ar dar kartą perskaityti taisyklę. Reikia atpažinti pasikartojančias klaidas, suprasti jų priežastį, turėti taisyklingas alternatyvas, jas nuosekliai kartoti ir gauti konkretų grįžtamąjį ryšį.
Pažengusiame lygyje anglų kalbos mokymasis tampa ne tik žinių kaupimu, bet ir kalbos tikslinimu. Tikslas nebėra vien „susikalbėti“. Tikslas – kalbėti aiškiau, natūraliau ir profesionaliau tose situacijose, kuriose anglų kalba iš tikrųjų reikalinga.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar pažengę anglų kalbos mokiniai vis dar turėtų mokytis gramatikos?
Taip, bet gramatika turėtų būti mokoma tikslingai. Pažengusiems mokiniams dažniausiai nereikia kartoti visko nuo pradžių. Geriau dirbti su tomis struktūromis, kuriose klaidos kartojasi kalbant ar rašant.
Kodėl kalbėdamas darau klaidas, nors pratimuose viską atlieku teisingai?
Pratimuose turite daugiau laiko galvoti apie taisyklę, o pokalbyje reikia reaguoti greitai. Todėl taisyklė, kurią suprantate teoriškai, dar gali būti neautomatizuota kalbėjime. Tam reikia praktikos realiose situacijose.
Ar verta taisyti visas klaidas iš karto?
Ne. Efektyviau pasirinkti kelias svarbiausias klaidų grupes ir dirbti su jomis nuosekliai. Jei vienu metu bandysite taisyti viską, kalbėjimas gali tapti lėtas ir įtemptas.
Ar kalbėjimas su užsieniečiais padeda taisyti klaidas?
Kalbėjimas su užsieniečiais padeda įgyti drąsos ir sklandumo, bet nebūtinai taiso klaidas. Daug pašnekovų klaidų netaiso, jei supranta mintį. Todėl norint gerinti tikslumą, svarbus mokytojo ar kalbos trenerio grįžtamasis ryšys.
Kaip suprasti, kokias klaidas kartoju dažniausiai?
Naudinga įrašyti savo kalbėjimą, peržiūrėti rašytinius tekstus arba paprašyti mokytojo atlikti klaidų analizę. Dažniausiai pasikartojančios klaidos greitai išryškėja, kai vertinami keli realūs kalbos pavyzdžiai.
Ar pažengusiam mokiniui geriau rinktis grupinius ar individualius kursus?
Tai priklauso nuo tikslo. Jei reikia daugiau diskusijų ir kalbėjimo praktikos, gali tikti grupiniai kursai. Jei reikia taisyti konkrečias klaidas, ruoštis pristatymui ar gerinti profesinę kalbą, dažnai efektyvesni individualūs anglų kalbos kursai.
