Anglų kalbos kursai įmonėms duoda geriausią rezultatą tada, kai mokymai planuojami ne pagal bendrą kalbos tobulinimo tikslą, o pagal konkrečias darbo situacijas. Prieš sudarant grupes ar pasirenkant programą verta aiškiai atsakyti į klausimą: ką darbuotojai turės gebėti atlikti anglų kalba po mokymų?
Vieniems darbuotojams anglų kalba reikalinga tarptautiniuose susitikimuose, kitiems – techninių sprendimų aiškinimui, tretiems – klientų poreikių išsiaiškinimui, pristatymams ar diskusijų valdymui. Todėl įmonės mokymų poreikių analizė turėtų vertinti ne tik kalbos lygį, bet ir darbo funkcijas, komunikacijos situacijas bei praktinį rezultatą.
Pradėkite nuo darbo situacijų, ne nuo kurso pavadinimo
Dažna klaida planuojant mokymus – pradėti nuo bendro kurso formato ar lygio kategorijos, pavyzdžiui, verslo anglų kalbos, šnekamosios anglų kalbos ar konkretaus kalbos lygio grupės. Tokios kategorijos gali būti naudingos vėliau, tačiau jos neturėtų būti pirmas sprendimas.
Pirmiausia verta įvardyti situacijas, kuriose anglų kalba turi būti naudojama praktiškai. Pavyzdžiui:
- darbuotojas turi pristatyti projekto eigą tarptautinei komandai;
- specialistas turi paaiškinti techninį sprendimą klientui ar partneriui;
- vadovas turi moderuoti diskusiją ir apibendrinti sprendimus;
- pardavimų komanda turi išsiaiškinti kliento poreikius ir atsakyti į prieštaravimus;
- klientų aptarnavimo darbuotojas turi suvaldyti sudėtingą pokalbį;
- projektų komanda turi aptarti terminus, rizikas ir atsakomybes.
Tokios situacijos padeda tiksliau suprasti, kokių įgūdžių reikia: klausymo, kalbėjimo, profesinio žodyno, aiškios struktūros, greitos reakcijos, argumentavimo ar gebėjimo užduoti tikslius klausimus.
Kodėl anglų kalbos lygio nustatymo nepakanka?
Anglų kalbos lygio nustatymas yra svarbus, nes parodo darbuotojo starto tašką. Tačiau lygis ne visada parodo, kaip žmogus elgiasi realiose darbo situacijose.
Todėl įmonėms verta derinti kelis vertinimo sluoksnius.
| Vertinimo dalis | Ką ji parodo? | Kodėl svarbu? |
| Anglų kalbos lygis | Bendrą kalbos mokėjimą | Padeda parinkti tinkamą užduočių sudėtingumą |
| Darbo situacijos | Kur kalba naudojama praktiškai | Padeda pritaikyti mokymų turinį |
| Sunkumų analizė | Kur darbuotojas stringa | Padeda nustatyti prioritetus |
| Siekiamas rezultatas | Ką darbuotojas turi gebėti po mokymų | Padeda matuoti mokymų naudą |
Keturi klausimai, kurie padeda nustatyti tikrą poreikį
Norint suplanuoti naudingus anglų kalbos kursus įmonėms, nebūtina pradėti nuo sudėtingos analizės. Dažnai pakanka keturių klausimų.
- Kuriose situacijose darbuotojai naudoja anglų kalbą?
Svarbu įvardyti konkrečias situacijas: susitikimus, pristatymus, techninius aptarimus, klientų pokalbius, derybas, projektų koordinavimą ar vadovų komunikaciją. Kuo tikslesnis situacijų sąrašas, tuo lengviau parinkti mokymų turinį.
- Kas šiose situacijose kelia daugiausia sunkumų?
Vieniems sunkiausia suprasti pašnekovą, kitiems – pradėti kalbėti, tretiems – tiksliai paaiškinti mintį. Dar kitiems trūksta ne žodyno, o struktūros: kaip aiškiai pristatyti problemą, pasiūlyti sprendimą ir apibendrinti kitus veiksmus.
- Kokios kliūtys kartojasi?
Jeigu darbuotojai vengia kalbėti susitikimuose, prašo kolegų pagalbos prieš partnerių pokalbius arba negali savarankiškai pristatyti savo darbo anglų kalba, tai yra aiškus mokymų poreikio signalas. Tokie požymiai rodo ne bendrą norą mokytis, o konkretų darbo efektyvumo trukdį.
- Ką darbuotojas turi gebėti po mokymų?
Tikslas turėtų būti formuluojamas kaip praktinis gebėjimas. Vietoje bendro kalbos gerinimo tikslo geriau įvardyti konkretų rezultatą: gebėti pristatyti projekto eigą, aptarti rizikas ir atsakyti į klausimus anglų kalba. Toks tikslas yra aiškesnis ir lengviau pamatuojamas.
Kaip poreikiai skiriasi pagal pareigas?
Įmonės viduje anglų kalbos poreikiai dažnai priklauso nuo pareigų. Todėl darbuotojus verta vertinti ne tik pagal lygį, bet ir pagal tai, kokias užduotis jie atlieka.
| Darbuotojų grupė | Tipinės situacijos | Ko mokymuose reikėtų labiausiai? |
| Projektų vadovai | Projekto eigos pristatymas, terminų derinimas, rizikų aptarimas | Struktūruoto kalbėjimo, apibendrinimo, klausimų valdymo |
| Techniniai specialistai | Sprendimų aiškinimas, problemų analizė, dokumentacijos supratimas | Profesinio žodyno, tikslumo, gebėjimo paaiškinti paprastai |
| Pardavimų komanda | Kliento poreikių išsiaiškinimas, sprendimų pristatymas, prieštaravimų valdymas | Argumentavimo, klausimų formulavimo, derybinių frazių |
| Klientų aptarnavimas | Problemų aiškinimasis, sudėtingi pokalbiai, sprendimų paaiškinimas | Aiškaus kalbėjimo, tono valdymo, greitos reakcijos |
| Vadovai | Strateginiai pokalbiai, sprendimų pristatymas, diskusijų valdymas | Aiškios struktūros, argumentavimo, apibendrinimo, diplomatiško tono |
Kaip atskirti prioritetinį poreikį nuo bendro noro mokytis?
Daug darbuotojų gali norėti geriau mokėti anglų kalbą. Tai natūralu. Tačiau įmonės mokymų prioritetai turėtų būti siejami su tomis situacijomis, kurios daro įtaką darbui, klientų patirčiai, projektų eigai ar darbuotojo savarankiškumui.
Prioritetiniu poreikiu galima laikyti situacijas, kai:
- darbuotojas vengia kalbėti anglų kalba, nors jo pareigose to reikia;
- susitikimuose supranta informaciją, bet neįsitraukia į diskusiją;
- negali savarankiškai paaiškinti sprendimo, rizikos ar problemos;
- dėl kalbos stokos priklauso nuo kolegų pagalbos;
- kyla nesusipratimų dėl netikslių formuluočių;
- darbuotojo profesinė kompetencija yra stipri, bet jis negali jos aiškiai pristatyti anglų kalba;
- artėja projektas, kuriame anglų kalba bus naudojama reguliariai.
Tokiais atvejais mokymai nėra tik papildoma nauda. Jie tiesiogiai susiję su darbo kokybe ir savarankiškumu.
Kaip formuluoti gerą mokymų tikslą?
Geras mokymų tikslas turėtų būti konkretus, susietas su darbu ir pamatuojamas. Jei tikslas per bendras, sunku parinkti užduotis ir įvertinti rezultatą.
Per bendras tikslas būtų siekti tiesiog pagerinti darbuotojų anglų kalbą. Tikslesnis tikslas būtų apibrėžti, ką konkreti darbuotojų grupė turės gebėti atlikti po mokymų.
| Darbuotojų grupė | Tinkamesnis mokymų tikslas |
| Projektų vadovai | Gebėti pristatyti projekto statusą, aptarti rizikas, paprašyti patikslinimo ir apibendrinti sutartus veiksmus |
| Techniniai specialistai | Gebėti paprastai paaiškinti techninį sprendimą ne techniniam pašnekovui |
| Pardavimų komanda | Gebėti išsiaiškinti kliento poreikius ir atsakyti į pagrindinius prieštaravimus |
| Vadovai | Gebėti struktūruotai pristatyti sprendimus ir valdyti diskusiją anglų kalba |
| Klientų aptarnavimas | Gebėti aiškiai paaiškinti problemos sprendimą ir išlaikyti tinkamą toną sudėtingame pokalbyje |
Kas turėtų dalyvauti poreikių analizėje?
Poreikių analizė neturėtų būti paliekama vien HR komandai ar vien darbuotojų savivertei. Tiksliausias vaizdas gaunamas tada, kai derinamos kelios perspektyvos.
HR ar mokymų vadovas mato bendrą organizacijos poreikį, biudžetą, mokymų apimtį ir prioritetines grupes. Komandų vadovai žino, kur anglų kalbos trūkumas trukdo darbui. Darbuotojai gali įvardyti, kuriose situacijose jie jaučiasi neužtikrintai. Kalbos mokymų specialistas gali padėti atskirti, ar problema susijusi su lygiu, žodynu, kalbėjimo praktika, struktūra ar pasitikėjimu.
Toks vertinimas leidžia išvengti dviejų kraštutinumų: mokymų pagal vien bendrą testą ir mokymų pagal neapibrėžtą darbuotojų savęs vertinimą.
Kaip turėtų atrodyti poreikių analizės rezultatas?
Poreikių analizės rezultatas turėtų būti ne ilgas teorinis dokumentas, o aiški mokymų kryptis. Joje turėtų būti matyti:
- kokios darbuotojų grupės dalyvaus mokymuose;
- koks jų dabartinis anglų kalbos lygis;
- kokiose situacijose jie naudoja anglų kalbą;
- kokie sunkumai kartojasi dažniausiai;
- kokie įgūdžiai svarbiausi kiekvienai grupei;
- kokio praktinio rezultato tikimasi;
- kaip bus vertinama pažanga.
Pavyzdžiui, analizės išvada gali parodyti, kad pardavimų komandai reikalingi mokymai, orientuoti į pokalbius su potencialiais klientais: poreikių išsiaiškinimą, sprendimo vertės pristatymą, atsakymus į prieštaravimus ir susitarimų apibendrinimą. Jei dalis komandos turi pakankamą bendrą lygį, bet trūksta struktūruotų frazių ir praktikos reaguojant realiu laiku, mokymų programa turėtų būti orientuota būtent į šiuos aspektus.
Tokia išvada padeda iš karto suprasti, kokia turėtų būti programa.
Dažniausios klaidos planuojant anglų kalbos kursus įmonėms
Pirma klaida – visus darbuotojus grupuoti tik pagal lygį. Tai patogu, bet ne visada tikslu. Jei darbuotojų darbo situacijos labai skiriasi, vien lygis nepadės sukurti praktiškos programos.
Antra klaida – rinktis per bendrą kursą. Verslo anglų kalbos programa gali apimti labai daug skirtingų sričių: susitikimus, derybas, pristatymus, vadovų komunikaciją, klientų pokalbius ar techninius aptarimus. Jei neaišku, kuri dalis svarbiausia, mokymai gali tapti per platūs.
Trečia klaida – nematuoti praktinio pokyčio. Lankomumas ir pasitenkinimas mokymais yra svarbūs, bet jie neparodo, ar darbuotojas po mokymų veikia savarankiškiau. Vertingiau stebėti, ar jis aktyviau dalyvauja susitikimuose, aiškiau pristato sprendimus, greičiau reaguoja į klausimus ir rečiau priklauso nuo kolegų pagalbos.
Išvada
Anglų kalbos kursai įmonėms turėtų būti planuojami pagal realius darbo poreikius. Vien anglų kalbos lygio nustatymo nepakanka, jei nėra aišku, kur ir kaip darbuotojai naudos kalbą.
Naudingiausia analizė apima keturis elementus: darbuotojų lygį, konkrečias darbo situacijas, pasikartojančius sunkumus ir aiškų rezultatą, kurio tikimasi po mokymų. Tada anglų kalbos kursai tampa ne bendru kvalifikacijos kėlimu, o tikslinga priemone, padedančia darbuotojams savarankiškiau ir tiksliau veikti tarptautinėje aplinkoje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar prieš anglų kalbos kursus įmonėms būtina atlikti lygio nustatymą?
Taip, lygio nustatymas padeda suprasti darbuotojų starto tašką ir parinkti tinkamą užduočių sudėtingumą. Tačiau jis turėtų būti derinamas su poreikių analize, nes vien testas neparodo, kokiose darbo situacijose darbuotojams reikės anglų kalbos.
Kaip suprasti, kokių anglų kalbos mokymų reikia įmonei?
Reikia įvertinti, kur anglų kalba naudojama praktiškai: susitikimuose, pristatymuose, techniniuose aptarimuose, klientų ar partnerių pokalbiuose, projektų koordinavime. Tada verta nustatyti, kas šiose situacijose darbuotojams kelia daugiausia sunkumų.
Ar visi darbuotojai gali mokytis pagal vieną programą?
Gali, jei jų lygis, pareigos ir kalbos naudojimo situacijos yra panašios. Jei funkcijos skiriasi, viena programa dažnai tampa per bendra. Tokiu atveju geriau grupuoti darbuotojus pagal panašius praktinius poreikius.
Kas turėtų dalyvauti poreikių analizėje?
Į analizę verta įtraukti HR ar mokymų vadovą, komandų vadovus, darbuotojus ir kalbos mokymų specialistą. Skirtingos perspektyvos padeda tiksliau suprasti ne tik bendrą mokymų poreikį, bet ir konkrečias kliūtis darbe.
Kaip matuoti anglų kalbos mokymų naudą įmonėje?
Naudą verta matuoti ne tik testais ar lankomumu, bet ir praktiniu pokyčiu. Pavyzdžiui, ar darbuotojai aktyviau dalyvauja susitikimuose, aiškiau pristato sprendimus, savarankiškiau bendrauja su partneriais ir greičiau reaguoja į klausimus anglų kalba.
