Daugelis suaugusiųjų anglų kalbą supranta geriau, nei geba ja kalbėti. Jie gali perskaityti el. laišką, suprasti kolegos pristatymą, žiūrėti filmą ar klausytis tinklalaidžių, bet kai reikia pačiam atsakyti angliškai, mintys sulėtėja, žodžiai dingsta, o paprastas sakinys staiga nesusirezga.
Dažniausiai tai rodo skirtumą tarp pasyvių žinių ir aktyvaus kalbėjimo įgūdžio. Kitaip tariant, anglų kalba yra atpažįstama, bet dar nėra pakankamai greitai ir užtikrintai naudojama.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl suaugusieji dažnai supranta anglų kalbą, bet vengia ja kalbėti, ir kaip atpažinti, ar problema yra ne žinių trūkumas, o per maža kalbėjimo praktika.
Kodėl suprasti anglų kalbą lengviau nei kalbėti?
Suprasti anglų kalbą lengviau nei kalbėti todėl, kad klausant ar skaitant žmogus atpažįsta jau paruoštą informaciją, o kalbėdamas turi ją sukurti pats. Reikia pasirinkti žodžius, sudėlioti sakinį, pritaikyti gramatiką, pasakyti ir dar reaguoti į pašnekovą.
Pavyzdžiui, žmogus gali lengvai parašyti sakinį „Could you send me the updated version by Friday?“, bet panašioje situacijoje pats ilgai galvoti, kaip mandagiai paprašyti atnaujinto dokumento. Atpažinti frazę yra viena, o greitai ją panaudoti tinkamu momentu – visai kas kita.
Šis skirtumas ypač matomas darbo aplinkoje. Susitikime nėra daug laiko mintyse versti sakinių ar tikrinti kiekvieno žodžio. Reikia reaguoti čia ir dabar.
Pasyvus ir aktyvus anglų kalbos žodynas
Pasyvus žodynas – tai žodžiai ir frazės, kuriuos žmogus supranta skaitydamas ar klausydamas. Aktyvus žodynas – tai žodžiai ir frazės, kuriuos žmogus gali pats greitai panaudoti kalbėdamas ar rašydamas.
Daug suaugusiųjų turi gana platų pasyvų anglų kalbos žodyną. Jie supranta daugiau, nei galėtų pasakyti patys. Tai ypač būdinga tiems, kurie daug skaito, žiūri turinį anglų kalba ar dirba aplinkoje, kur anglų kalba girdima, bet retai aktyviai naudojama.
Problema atsiranda tada, kai žmogus ilgą laiką tik klauso ar skaito anglų kalba, bet mažai ją naudoja aktyviai. Tada susiformuoja įspūdis: „Aš juk moku anglų kalbą.“ Tačiau reali kalbėjimo situacija parodo, kad suprasti dar nereiškia kalbėti sklandžiai.
Kodėl suaugusieji vengia kalbėti angliškai?
Suaugusieji dažnai vengia kalbėti angliškai, nes nenori atrodyti nekompetentingi. Darbo aplinkoje kalba tampa ne tik bendravimo priemone, bet ir profesinio įvaizdžio dalimi.
Suaugęs žmogus susitikime jaučia spaudimą nesuklysti. Dažnai klaida anglų kalba gali atrodyti kaip klaida darbe, nors dažniausiai tai tik natūrali mokymosi dalis. Dažniausios priežastys:
Baimė suklysti. Žmogus gali žinoti atsakymą, bet nutylėti, nes nėra tikras dėl gramatikos, tarimo ar žodžio pasirinkimo. Kol jis ieško tobulo sakinio, pokalbis jau pereina prie kitos temos.
Per didelis dėmesys gramatikai. Gramatika svarbi, tačiau realioje komunikacijoje pirmiausia reikia aiškiai perduoti mintį. Jei žmogus kalbėdamas tikrina kiekvieną laiką ir prielinksnį, kalbėjimas tampa lėtas.
Vertimas mintyse iš lietuvių kalbos. Kai sakinys pirmiausia suformuluojamas lietuviškai, o tada verčiamas į anglų kalbą, atsakymas sulėtėja. Be to, lietuviška sakinio struktūra ne visada natūraliai tinka anglų kalbai.
Mažai kalbėjimo praktikos. Klausymas, skaitymas ir žodžių mokymasis padeda, bet jie nepakeičia aktyvaus kalbėjimo. Norint kalbėti geriau, reikia reguliariai kurti sakinius balsu, reaguoti į klausimus ir gauti grįžtamąjį ryšį.
Ankstesnė neigiama patirtis. Kartais žmogus vengia anglų kalbos, nes anksčiau buvo sukritikuotas ar pasijuto nepatogiai. Tokios patirtys įstringa, pradedame nepasitikėti savimi ir tylime.
Kodėl darbe kalbėti angliškai sunkiau?
Darbe anglų kalba dažnai naudojama ne paprastam pokalbiui, o pokalbiuose, kuriuose reikalinga ir specifinė terminologija, platesnis žodynas. Reikia susitarti, patikslinti, argumentuoti, pristatyti, atsakyti į prieštaravimus arba spręsti problemą.
Dėl to žmogus vienu metu atlieka dvi užduotis: galvoja apie turinį ir apie kalbą. Pavyzdžiui, projektų vadovas susitikime turi ne tik prisiminti tinkamus anglų kalbos žodžius, bet ir aktyviai klausytis, prisiminti sutartą informaciją ir vertinti kliento reakcijas.
Kai kalbėjimo įgūdis dar nėra pakankamai automatizuotas, daug dėmesio skiriama sakinio konstravimui. Tada mažiau dėmesio lieka pačiai minčiai. Būtent todėl žmogus kartais angliškai pasako paprasčiau, nei iš tikrųjų galvoja.
Kaip suprasti, kad problema yra kalbėjimo praktika?
Jeigu žmogus supranta daugumą skaitomo ar girdimo turinio, bet kalbėdamas dažnai nėra sklandus, tikėtina, kad pagrindinė problema yra ne žinių trūkumas, o aktyvaus naudojimo trūkumas.
Tai galima atpažinti iš kelių požymių:
- susitikime suprantate diskusiją, bet neįsitraukiate;
- žinote žodį, kai jį išgirstate, bet neprisimenate kalbėdami;
- mintyse verčiate iš lietuvių kalbos;
- kalbate tik labai paprastais sakiniais;
- prieš skambutį anglų kalba jaučiate didelę įtampą.
Tokiu atveju daugiau žodžių sąrašų nebūtinai išspręs problemą. Reikia mokytis naudoti jau turimas žinias realiose arba realistiškai imituojamose situacijose.
Ką daryti, kad supratimas virstų kalbėjimu?
Pirmas žingsnis – pradėti nuo dažniausių situacijų, kuriose anglų kalbos iš tikrųjų reikia. Tai gali būti prisistatymas, trumpas darbo pristatymas, klausimas susitikime, atsakymas klientui ar paprastas prašymas patikslinti informaciją.
Antras žingsnis – mokytis ne pavienių žodžių, o frazių. Kalbėjimui labiau padeda ne žodis „clarify“, o sakinys „Could you clarify what you mean by that?“ Tokios frazės tampa atraminėmis konstrukcijomis, kurias galima greitai pritaikyti pokalbyje.
Trečias žingsnis – treniruoti atsakymą balsu. Klausytis anglų kalbos naudinga, bet kalbėjimo įgūdis stiprėja tada, kai žmogus pats kuria sakinius, atsako į klausimus ir gauna korekciją. Mintyse suformuluotas sakinys dažnai atrodo sklandesnis nei ištartas.
Kada verta rinktis šnekamosios anglų kalbos kursus?
Šnekamosios anglų kalbos kursus verta rinktis tada, kai žmogus jau turi tam tikrą pagrindą, bet jam sunku kalbėti spontaniškai. Tai gali būti A2, B1 ar B2 lygio mokinys – problema nebūtinai priklauso tik nuo formalaus lygio.
Svarbu suprasti, kad šnekamosios anglų kalbos praktika nėra tik „laisvas pokalbis“. Ji turėtų būti susieta su konkrečiomis situacijomis, frazėmis, atsakymų modeliais ir grįžtamuoju ryšiu. Plačiau apie tai, kaip turėtų vykti šnekamosios anglų kalbos kursai, verta kalbėti atskirai.
Išvada
Suaugusieji dažnai supranta anglų kalbą, bet vengia ja kalbėti todėl, kad supratimas ir kalbėjimas yra skirtingi įgūdžiai. Suprasti reiškia atpažinti informaciją. Kalbėti reiškia ją greitai sukurti, ištarti ir pritaikyti konkrečioje situacijoje.
Šią problemą dažniausiai lemia pasyvus žodynas, baimė suklysti, vertimas mintyse, per mažai kalbėjimo praktikos ir darbo aplinkos spaudimas. Gera žinia ta, kad tai galima keisti. Kalbėjimas gerėja tada, kai žmogus reguliariai praktikuoja realias situacijas, mokosi frazių, gauna korekciją ir leidžia sau kalbėti ne idealiai, o pakankamai aiškiai.
Jeigu anglų kalbą suprantate, bet vis dar vengiate ja kalbėti, verta pradėti ne nuo naujo žodžių sąrašo, o nuo klausimo: kokiose situacijose noriu gebėti kalbėti drąsiau?
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar normalu suprasti anglų kalbą, bet nemokėti ja sklandžiai kalbėti?
Taip, tai labai dažna situacija. Supratimas dažnai vystosi greičiau nei kalbėjimas, nes klausantis ar skaitant reikia atpažinti informaciją, o kalbant ją reikia sukurti pačiam. Tai rodo, kad reikia daugiau aktyvios kalbėjimo praktikos.
Ar žiūrint filmus ir serialus galima pradėti kalbėti angliškai?
Filmai ir serialai padeda gerinti klausymą, tarimą ir frazių atpažinimą, tačiau vien jų dažniausiai nepakanka. Kad supratimas virstų kalbėjimu, reikia aktyviai kartoti frazes, atsakinėti balsu ir praktikuoti dialogus.
Kodėl darbe kalbėti angliškai sunkiau nei kelionėje?
Darbe anglų kalba dažnai susijusi su atsakomybe, sprendimais ir profesiniu įvaizdžiu. Kelionėje dažnai pakanka paprasto susikalbėjimo, o darbe gali reikėti argumentuoti, tikslinti, derėtis ar atsakyti klientui.
Ar kalbėjimui svarbiau gramatika ar žodynas?
Svarbūs abu, bet kalbėjimo pradžioje dažnai svarbiausia gebėti aiškiai perduoti mintį. Per didelis dėmesys gramatiniam tikslumui gali stabdyti kalbėjimą. Tikslumą galima gerinti palaipsniui, kai žmogus jau kalba drąsiau.
Kada verta atlikti anglų kalbos lygio nustatymą?
Anglų kalbos lygio nustatymą verta atlikti prieš pradedant kursus, po ilgesnės pertraukos, keičiant pareigas arba ruošiantis darbui anglų kalba. Testas padeda suprasti ne tik bendrą lygį, bet ir tai, kurios sritys stipresnės: skaitymas, klausymas, rašymas ar kalbėjimas.
