Lietuvių kalbos mokėjimo lygio vertinimas aviacijoje – tai derinys tarp lingvistikos, techninio reglamentavimo ir realios darbo aplinkos. Tokį iššūkį priėmė tarptautinė kalbinių paslaugų įmonė „Skrivanek“, kai kartu su Lietuvos oro uostais ėmėsi įgyvendinti vieną unikaliausių pastarųjų metų kalbos projektų Lietuvoje.
Poreikis, kuriam iki šiol nebuvo sprendimo
Aviacijos sektorius – viena iš tų sričių, kur komunikacija yra tiesiogiai susijusi su sauga. Nors pilotų ir skrydžių vadovų anglų kalbos mokėjimas yra aiškiai reglamentuotas, iki šiol nebuvo nė vienos metodikos, kuri įvertintų lietuvių kalbos mokėjimą tiems oro uostų darbuotojams, kurie dirba oro uosto teritorijoje: nuo žiburių priežiūros technikų iki priešgaisrinio gelbėjimo specialistų.
Šį poreikį identifikavo Lietuvos oro uostų komanda. Tačiau kaip jį realizuoti? Rinkoje nebuvo nei paruoštų testų, nei metodikų, nei patirties. Reikėjo kurti viską nuo pagrindų. LTOU pasirinko „Skrivanek“ ir prasidėjo bendras darbas.
„Tai buvo išskirtinis, kompleksinis ir auginantis projektas – nei mes, nei klientas neturėjome identiškos patirties, kuria galėtume vadovautis. Todėl bendradarbiavimas buvo esminė sąlyga: nuo pirmųjų susitikimų iki testavimo proceso stebėjimo dirbome kaip viena komanda. Tik taip įmanoma sukurti iš tikrųjų vertingą ir veikiantį sprendimą“, – pasakoja Kristina Šuškevič, „Skrivanek“ vadovė.
Metodologijos ir testų kūrimas
Projektas truko šešis mėnesius. Pirmasis žingsnis – išsami Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) bei Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) anglų kalbos vertinimo reikalavimų ir gairių analizė. ICAO yra nustačiusi šešis pagrindinius kalbos vertinimo kriterijus: tarimą, struktūrą, žodyną, sklandumą, suprantamumą ir bendravimą. Jie taikomi įvertinti pilotų ir skrydžių vadovų anglų kalbos lygį, o oro uosto teritorijoje dirbantiems darbuotojams, kalbantiems valstybine kalba, nebuvo pritaikyti.
Siekdama šią spragą užpildyti, „Skrivanek“ komanda parengė specialią vertinimo metodiką, kurioje kiekvienas kriterijus pritaikytas lietuvių kalbos kontekstui. Buvo aprašyti šeši kalbos mokėjimo lygiai, nurodyta, kaip atpažinti kalbinę kompetenciją praktinėse situacijose.
Parengus metodiką, buvo pradėti kurti testai, pritaikyti pagal oro uosto teritorijoje ir manevravimo lauke dirbančius skirtingų pareigybių specialistus. Buvo išanalizuoti devynių profesijų atstovų darbo pobūdis, jų kasdienė komunikacija, dažniausiai vartojama terminologija, rizikingos situacijos. Testai vertino ne tik teorines žinias, bet ir tai, kaip darbuotojas geba realioje darbo aplinkoje tiksliai ir aiškiai komunikuoti lietuviškai.
Reali aplinka – geriausias testas
Sukūrus testus, sekė bene svarbiausias projekto etapas – bandomieji vertinimai su realiais oro uostų darbuotojais. Ši fazė buvo ne tik testų išbandymas, bet ir praktinis viso vertinimo proceso įvertinimas: nuo testavimo aplinkos iki vertintojų mokymo ir rezultatų analizės.
„Mums buvo svarbiausia, kad testai atlieptų realybę. Būtent todėl tiek daug dėmesio skyrėme bendroms diskusijoms, grįžtamajam ryšiui, situacijų modeliavimui. Jautėsi, kad kuriame įrankį, kuris bus naudingas ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako Mantas Felneris, Lietuvos oro uostų atstovas.
Bandomieji testavimai taip pat parodė, koks vertingas buvo ankstesnis nuolatinis dialogas tarp „Skrivanek“ komandos ir Lietuvos oro uostų specialistų. Kiekvienas pastebėjimas, kiekvienas klausimas ar pasiūlymas buvo įtrauktas į patobulinimus. Toks dinamiškas grįžtamojo ryšio ciklas padėjo sukurti itin tikslų, suprantamą ir praktiškai pritaikomą vertinimo procesą.
Glaudaus bendradarbiavimo vertė – pamoka kitiems sektoriams
Nors projektas buvo unikalus savo turiniu, jo svarbiausia vertybė – bendradarbiavimas. Glaudus ir nuoseklus darbas tarp dviejų skirtingų sektorių – kalbinių paslaugų ir aviacijos – tapo raktu į sėkmę.
„Šis projektas parodė, kiek daug galima pasiekti, kai abi pusės nuoširdžiai siekia bendro tikslo. Mūsų kalbos ekspertai daug išmoko apie aviaciją, o oro uostų specialistai įgijo visiškai naują įrankį ir pagilino savo lingvistines žinias. Tai nebuvo tik kliento ir tiekėjo santykis – tai buvo tikra partnerystė“, – pabrėžia K. Šuškevič.
Lietuva – viena pirmųjų pritaikiusi valstybinės kalbos testavimą oro uosto darbuotojams
Tai buvo daugiau nei projektas – tai buvo naujos praktikos pradžia. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių, kur valstybinės kalbos testavimas oro uosto darbuotojams buvo pritaikytas pagal EASA metodologiją. Nors kol kas tai vienetinis atvejis, sukurta metodika ir testavimo sistema gali tapti pagrindu ateities sprendimams.
Bendradarbiavimas tarp „Skrivanek“ ir Lietuvos oro uostų – puikus pavyzdys, kaip inovacijos kuriamos ten, kur susitinka skirtingos patirtys ir sprendimo paieška tampa bendra atsakomybe.
Nuotraukos šaltinis: LTOU